- skėtoti
- skėtóti, -ója, -ójo Rtr, DŽ, NdŽ, LD190(Glv, Kur) 1. intr., tr. mosikuoti, skėsčioti, skėtrioti: Žmogus kalbėdamas skėtoja rankomis rš. Mums beliko tik rankas skėtoti rš. | refl. E(Nj), Rtr, Ser, NdŽ: Ko čia rankom skėtójies, eik gult Šl. Ko jis ten skėtójas su rankom, ar ne tave šaukia? Bgs. Nesiskėtók čia su rankom, niekas čia labai nebijo Trgn. 2. refl. žargstytis: Nesiskėtók, teip bjauru, dar kas pamatys Srv. 3. žr. skėtrioti 3. | refl.: Ko čia skėtójies? Ps. \ skėtoti; išskėtoti; pasiskėtoti
Dictionary of the Lithuanian Language.